Kalėdų pirštų lėlės

redzēju sniegā! Tas bija apaļš, spožs un ļoti svarīgs!
Viņiem piebiedrojās Sniegavīrs, kuram bija lielisks “aukstās pēdas detektora” talants.
Sniegavīrs:
– Es varu palīdzēt! Sniegā paliek pēdas, un es tās protu lasīt vislabāk!
Visi kopā devās ceļā, līdz pie nelielas egles pamatnes atrada…
mazu, spožu Ziemassvētku zvaigzni.
Tieši tad parādījās Ziemassvētku vecītis.
Ziemassvētku vecītis:
– Ak, lieliski! Es meklēju šo zvaigzni visā mežā. Tā ir eglītei – lai viņa mirdzētu visiem par prieku.
Viņš pacēla zvaigzni un uzlika eglītei pašā galotnē.
Eglīte iemirdzējās tik spilgti, ka visa pasaule uz brīdi šķita gaišāka.
Visi kopā:
– Lai sirsnīgi Ziemassvētki visā mežā!
Un tā viņi svinēja – draudzīgi, sirsnīgi un kopā.

">

Papasakok savo sugalvotą pasaką vaikui apie Kalėdas.
Kartą Kalėdų miške visi ruošėsi didžiajam šventiniam vakarui.
Eglutė linksmai siūbavo ir šlamėjo savo spalvotomis burbulėmis.
Eglutė:
– Man trūksta tik vieno ypatingo papuošalo! Bet kur jį rasti?
Imbieras žmogeliukas, kuris visada buvo smalsus, priėjo.
Imbieras:
– Galbūt mes visi kartu galime jį surasti!
Tuo metu atbėgo Elniukas su raudonu šalikėliu, sunkiai kvėpuojantis ir susijaudinęs.
Elniukas:
– Aš kažką mačiau sniege! Tai buvo apvalus, ryškus ir labai svarbus!
Prie jų prisijungė Sniego senis, turintis puikų „šaltų pėdų detektoriaus“ talentą.
Sniego senis:
– Galiu padėti! Sniege lieka pėdsakai, ir aš juos skaitau geriausiai!
Visi kartu iškeliavo, kol prie mažos eglutės pagrindo rado...
mažą, ryškią Kalėdų žvaigždę.
Tada pasirodė Kalėdų senelis.
Kalėdų senelis:
– O, puiku! Ieškojau šios žvaigždės visame miške. Ji skirta eglutei – kad ji šviestų visiems džiaugsmui.
Jis paėmė žvaigždę ir uždėjo eglutei pačioje viršūnėje.
Eglutė sužibo taip ryškiai, kad visas pasaulis akimirką atrodė šviesesnis.
Visi kartu:
– Linksmų Kalėdų visame miške!
Ir taip jie šventė – draugiškai, nuoširdžiai ir kartu.